Kai ledas tampa ne tik aistra, bet ir duonos šaltiniu
Žiemos rytas Kaune. Santakos parke jau nuo aušros skamba pačiūžų girgždėjimas ant ledo, o ore tvyro ta ypatinga šalto oro ir karštų gėrimų mišinio dvasia. Tarp čiuožėjų visada pastebėsi kelis žmones, kurie juda kitaip – užtikrintai, grakščiai, su ta lengvybe, kuri gimsta tik iš metų patirties. Tai instruktoriai, žmonės, kurie savo pomėgį pavertė profesija. Ir jei tu pats jau seniai svajoji ne tik čiuožti, bet ir mokyti kitus šio gražaus sporto, turiu tau gerų žinių – Kaunas yra puiki vieta pradėti tokią karjerą.
Čiuožimo instruktoriaus profesija nėra vien tik gražus pasirodymas ant ledo. Tai atsakomybė, kantrybė ir gebėjimas perteikti savo žinias taip, kad net pirmą kartą ant pačiūžų stovintis žmogus pajustų pasitikėjimą savimi. Bet prieš pradedant kalbėti apie techninius dalykus, verta suprasti, kodėl šis kelias gali būti ne tik įdomus, bet ir finansiškai perspektyvus.
Ar tikrai turiu pakankamai įgūdžių?
Daugelis žmonių, kurie mėgsta čiuožti, niekada neįsivaizduoja save instruktoriais. Jiems atrodo, kad reikia būti buvusiu profesionaliu sportininku ar turėti medalių spintelę. Tiesą sakant, tai vienas didžiausių mitų apie šią profesiją. Žinoma, gerai čiuožti reikia, bet dar svarbiau – mokėti aiškinti ir turėti pedagoginių įgūdžių.
Jei gali atlikti pagrindinius elementus – stabdyti abiem būdais, važiuoti atgal, daryti paprastus posūkius ir jaučiesi ant ledo kaip žuvis vandenyje, tai jau gera pradžia. Instruktoriui pradedančiųjų grupėje nereikia mokėti trigubų akselių. Jam reikia mokėti pastebėti, kodėl žmogus krenta, kaip pataisyti jo kūno padėtį ir kaip paaiškinti tai žodžiais, kuriuos supras net visiškas naujokas.
Aš pažįstu vieną instruktorę Kaune, kuri niekada nedalyvavo varžybose. Ji tiesiog labai mylėjo čiuožti ir turėjo nuostabų gebėjimą bendrauti su vaikais. Dabar ji turi pilną klientų grafiką ir uždirba daugiau nei daugelis jos draugų su universitetiniais diplomais. Jos sėkmės paslaptis – ne techninis tobulumas, o gebėjimas įkvėpti ir motyvuoti.
Kelias per sertifikatus ir formalumus
Lietuva nėra ta šalis, kur kiekviena profesija užtvindyta biurokratijos, bet tam tikrų formalumų reikia laikytis. Norint oficialiai dirbti čiuožimo instruktoriumi, reikia turėti trenerio kvalifikaciją. Tai nereiškia, kad turi eiti penkerius metus į universitetą – yra trumpesni keliai.
Lietuvos čiuožimo federacija organizuoja trenerių kursus, kurie paprastai trunka keletą mėnesių. Šie kursai apima ne tik techninius čiuožimo aspektus, bet ir pedagogiką, sportinę anatomiją, traumų prevenciją. Taip, reikės pasėdėti prie knygų ir išlaikyti egzaminus, bet tai nėra neįmanoma. Dauguma žmonių, kurie tikrai nori, sėkmingai užbaigia šiuos kursus.
Kaunas turi privalumą – čia yra aktyvi čiuožimo bendruomenė ir dažnai organizuojami tokie mokymai. Verta sekti Lietuvos čiuožimo federacijos svetainę ir socialinių tinklų paskyras. Kursai paprastai skelbiami iš anksto, o kaina svyruoja nuo kelių šimtų iki tūkstančio eurų, priklausomai nuo lygio. Taip, tai investicija, bet ji atsipirks greitai, jei rimtai imsiesi darbo.
Be oficialaus sertifikato, labai rekomenduoju įsigyti pirmosios pagalbos kursus. Nors ledas Kaune paprastai gerai prižiūrimas, nelaimės atsitinka. Gebėjimas greitai ir teisingai sureaguoti į traumą gali išgelbėti ne tik klientą, bet ir tavo reputaciją kaip profesionalo.
Kur Kaune mokyti – vietos ir galimybės
Kaunas nėra Rygos ar Helsinkio mastu, bet čiuožimo vietų tikrai netrūksta. Žiemą populiariausios vietos – Santakos parko čiuožykla ir Žalgirio arenos atviroji aikštelė. Vasarą veikia uždara Žalgirio arenos čiuožykla, kur galima treniruotis ištisus metus. Tai puiki vieta rimtesniems mokymams, nes nepriklausai nuo oro sąlygų.
Pradėti galima įsidarbinus vienoje iš esamų čiuožimo mokyklų ar sporto klubų. Taip, iš pradžių gali tekti dirbti už ne itin didelį atlyginimą, bet įgysi patirties, supratimą, kaip organizuojamos pamokos, ir, svarbiausia, pirmųjų klientų. Daugelis instruktorių būtent taip ir pradeda – kaip pagalbininkai ar jaunesniųjų grupių treneriai.
Tačiau tikrasis uždarbiškumas atsiranda, kai pradedi dirbti savarankiškai. Privačios pamokos Kaune kainuoja nuo 15 iki 30 eurų už valandą, priklausomai nuo tavo patirties ir reputacijos. Jei per savaitę surinksi 15-20 valandų pamokų (o tai visai realu, ypač žiemos sezono metu), tai jau neblogos pajamos. Kai kurie patyrę instruktoriai uždirba 1500-2000 eurų per mėnesį, o tai Kaune yra daugiau nei orūs pinigai.
Kaip surasti pirmuosius mokinius
Turint sertifikatą ir įgūdžių, kyla kitas klausimas – kaip surasti žmonių, norinčių mokytis? Čia prasideda tikrasis verslas, nes instruktorius yra ne tik mokytojas, bet ir verslininkas, jei dirba sau.
Pirmiausia – socialiniai tinklai. Sukurk profesionalią Facebook ir Instagram paskyrą, kur reguliariai dėliosi nuotraukas ir vaizdo įrašus iš treniruočių. Žmonės nori matyti, kaip dirbi, kokia atmosfera tavo pamokose. Nebijok rodyti ir nesėkmių – kaip mokinys krenta, bet paskui atsikelia ir bando iš naujo. Tai autentiška ir žmonėms patinka.
Kaune puikiai veikia ir burnos propaganda. Jei gerai atliksi darbą su pirmaisiais klientais, jie rekomenduos tave draugams. Viena patenkinta mama, kurios vaikas išmoko čiuožti, gali atvesti dar tris ar keturias šeimas. Todėl niekada neignoruok kokybės – kiekviena pamoka yra tavo vizitinė kortelė.
Verta užmegzti kontaktus su sporto įrangos parduotuvėmis Kaune. Kai žmonės perka pačiūžas, dažnai klausia, kur galima išmokti čiuožti. Jei parduotuvėje bus tavo vizitinės kortelės ar skrajutės, tai puikus klientų šaltinis. Pasiūlyk parduotuvei nedidelę komisiją už kiekvieną atvestą klientą – daugelis sutiks.
Dar viena galimybė – bendradarbiavimas su mokyklomis ir darželiais. Daugelis ugdymo įstaigų organizuoja išvykas į čiuožyklas ir ieško instruktorių grupinėms pamokoms. Nors mokama už grupę ne tiek daug kaip už individualias pamokas, bet tai stabilus pajamų šaltinis ir gera patirtis.
Sezoniniai svyravimai ir kaip su jais gyventi
Būkime atviri – čiuožimo instruktoriaus darbas Lietuvoje yra sezoninis. Žiemą tu būsi užsiėmęs nuo ryto iki vakaro, o vasarą gali būti ramu. Tiesa, Žalgirio arena veikia ištisus metus, bet vasarą norinčių mokytis žymiai mažiau. Tai realybė, su kuria reikia susitaikyti ir planuoti finansus atitinkamai.
Daugelis instruktorių vasarą dirba kitus darbus arba persiima kitomis sporto šakomis. Pažįstu vieną trenerį, kuris žiemą moko čiuožti, o vasarą – riedučiais važiuoti. Įgūdžiai panašūs, klientai dažnai tie patys. Kiti vasarą veda vasaros stovyklas vaikams, kur čiuožimas yra viena iš daugelio veiklų.
Jei dirbi tik čiuožimo srityje, svarbu žiemos sezono metu taupyti. Suskaičiuok, kiek tau reikia pragyventi per metus, ir atitinkamai planuok kainas bei darbo krūvį. Geriau turėti finansinį rezervą nei vasarą nervintis dėl sąskaitų.
Dar viena strategija – vasarą investuoti į save. Dalyvauk papildomuose kursuose, tobulėk, mokykis naujų metodikų. Kai kitą sezoną grįši su naujomis žiniomis ir įgūdžiais, galėsi pakelti kainas ir pritraukti daugiau klientų.
Psichologija ant ledo – daugiau nei technika
Vienas dalykas, kurio niekas tau nepasakys kursuose, bet kurį suprasi tik dirbdamas – instruktoriaus darbas yra 50 procentų psichologija. Žmonės ateina pas tave ne tik išmokti čiuožti, bet ir įveikti baimę, patikėti savimi, praleisti laiką malonioje aplinkoje.
Vaikai bijo kristi. Suaugusieji bijo atrodyti kvailai. Paaugliai bijo, kad draugai juos išjuoks. Kiekvienas žmogus ant ledo atneša savo bagažą, ir tavo darbas – padėti ne tik išmokti techniką, bet ir įveikti tas vidines kliūtis.
Aš prisimenu vieną mokinį, suaugusį vyrą apie keturiasdešimt. Jis atėjo mokytis čiuožti, nes jo dukra užsiėmė dailiuoju čiuožimu, ir jis norėjo suprasti jos hobį. Pirmose pamokose jis buvo įsitempęs kaip styga, kiekvienas judesys – kontroliuojamas, dirbtinis. Tik po kelių savaičių, kai pradėjome daugiau kalbėtis ir juokauti, jis atsipalaidavo. Ir staiga viskas susiklostė – jis pradėjo čiuožti natūraliai, lengvai. Technika buvo ta pati, bet psichologinis barjeras dingo.
Todėl mokykis klausytis žmonių. Kartais pamoka tampa pokalbiu apie gyvenimą, ir tai normalu. Žinoma, nereikia virsti psichologu, bet šiek tiek empatijos ir dėmesio žmogui, o ne tik jo kojų padėčiai, daro stebuklus.
Kai ledas tampa namais ir duona
Grįžtant prie to, nuo ko pradėjome – čiuožimo instruktoriaus profesija Kaune yra visiškai reali ir perspektyvi. Taip, reikės padirbėti, investuoti į mokymąsi, praleisti šaltų valandų ant ledo. Bet jei čiuožimas tau tikrai rūpi, jei mėgsti bendrauti su žmonėmis ir dalintis tuo, ką moki, tai gali tapti ne tik pajamų šaltiniu, bet ir tikru gyvenimo būdu.
Pradėk nuo to, kas tau prieinamas dabar. Jei dar neturi sertifikato, susirask informaciją apie artimiausius kursus. Jei jau turi kvalifikaciją, bet dar nedirbi – pradėk nuo mažų žingsnių. Pasiūlyk draugų vaikams pamokas nemokamai, kad įgytum patirties. Sukurk socialinių tinklų paskyrą ir pradėk dalintis tuo, ką moki. Užmegzk kontaktus su čiuožimo bendruomene Kaune.
Atmink, kad kiekvienas dabar dirbantis instruktorius kažkada buvo ten, kur tu esi dabar – su svajone ir klaustuku galvoje. Skirtumas tarp svajonės ir realybės yra tik veiksmas. Ledas laukia, pačiūžos aštrios, o Kaunas – nors ir nedidelis miestas – turi pakankamai žmonių, norinčių išmokti čiuožti. Tereikia drąsos pradėti ir kantrybės tęsti. O kai po kelių metų žiūrėsi į savo mokinį, kuris pirma kartą pats, be tavo rankos, perčiuožia per visą aikštelę, supratimas, kodėl tai darai, bus aiškesnis nei bet kokie žodžiai.
