Emocinio intelekto revoliucija Vilniaus ikimokyklinio ugdymo įstaigose
Dar prieš dešimtmetį Lietuvoje dominavo tradicinis požiūris į ikimokyklinį ugdymą – skaičiai, raidės ir griežta dienotvarkė. Tačiau šiandien Vilniaus darželių kraštovaizdis drastiškai keičiasi. Sostinėje vis daugiau ugdymo įstaigų atsigręžia į vaiką kaip į visapusišką asmenybę, kurios emocinis pasaulis yra ne mažiau svarbus nei akademiniai pasiekimai. Šis pokytis nėra atsitiktinis – jis atspindi šiuolaikinių tėvų ir pedagogų supratimą, kad emocinis intelektas yra vienas svarbiausių įgūdžių, padedančių vaikams ne tik mokykloje, bet ir visame gyvenime.
Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, per pastaruosius penkerius metus net 40% sostinės darželių į savo programas įtraukė specializuotus emocinio ugdymo elementus. Šie darželiai taiko įvairias metodikas – nuo Reggio Emilia iki Montessori ar skandinaviško ugdymo principų, tačiau juos visus vienija dėmesys vaiko emociniam pasauliui. Tokio ugdymo rezultatai stebina – vaikai ne tik geriau supranta save ir kitus, bet ir formuoja visiškai kitokį požiūrį į supantį pasaulį.
Emocinio ugdymo metodikos, keičiančios vaikų pasaulėžiūrą
Vilniaus darželiuose taikomos įvairios emocinio ugdymo metodikos, kurios padeda vaikams pažinti savo jausmus ir išmokti juos valdyti. Viena populiariausių – „Kimochis” programa, kuri per žaismingas lėles-personažus moko vaikus atpažinti ir įvardinti savo emocijas. Kiekvienas personažas turi savo charakterį ir emocijas, o vaikai mokosi per žaidimą suprasti, kad visi jausmai yra normalūs ir priimtini.
Darželis „Vaivorykštė” Antakalnyje jau trejus metus taiko „Dramblys kambaryje” metodiką, kuri padeda vaikams kalbėti apie sudėtingas emocijas. „Pastebėjome, kad vaikai, kurie anksčiau negalėdavo įvardinti savo jausmų ir dažnai juos išreikšdavo netinkamu elgesiu, dabar geba pasakyti: ‘Man liūdna’ arba ‘Aš pykstu, nes…’ Tai milžiniškas pokytis”, – pasakoja darželio direktorė Rasa Juodkienė.
Kita sėkmingai taikoma metodika – „Zipio draugai”, tarptautinė programa, padedanti vaikams įgyti socialinių bei emocinių sunkumų įveikimo gebėjimų. Programa moko vaikus atpažinti neigiamus jausmus ir rasti tinkamus būdus su jais susidoroti, kas formuoja visiškai kitokį požiūrį į problemas – jos tampa ne kliūtimis, o iššūkiais, kuriuos galima įveikti.
Aplinkos įtaka vaiko emociniam pasauliui
Emocinio ugdymo darželiai Vilniuje skiria ypatingą dėmesį fizinei aplinkai. Tradiciniai ryškiaspalviai žaislai ir triukšminga aplinka keičiama natūraliomis medžiagomis, ramesnėmis spalvomis ir erdvėmis, kurios skatina vaiką tyrinėti pasaulį savo tempu.
„Šermukšnėlės” darželyje Pilaitėje įrengtos specialios „emocijų kampeliai”, kur vaikai gali nueiti, kai jaučiasi sutrikę ar nori pabūti vieni. „Šiuose kampeliuose yra minkšti pagalvėliai, knygos apie emocijas, antistresinis smėlis, spalvoti akmenėliai. Vaikas pats pasirenka, ko jam reikia tuo metu, kad nusiramintų”, – aiškina auklėtoja Lina Stankevičienė.
Dar vienas svarbus aspektas – gamtos integravimas į ugdymo procesą. Darželis „Gilė” Verkiuose turi specialią lauko klasę, kur vaikai, nepriklausomai nuo oro sąlygų, praleidžia bent dvi valandas kasdien. „Pastebėjome, kad vaikai, kurie reguliariai būna gamtoje, yra ramesni, geriau koncentruojasi ir turi mažiau elgesio problemų. Gamta natūraliai moko vaikus kantrybės, atsparumo ir susitaikymo su tuo, ko negalime pakeisti – pavyzdžiui, su lietumi ar šalčiu”, – dalijasi patirtimi darželio vadovė Jurgita Mažeikienė.
Pedagogų vaidmuo keičiant vaikų pasaulėžiūrą
Emocinio ugdymo sėkmė labai priklauso nuo pedagogų gebėjimo kurti saugią ir palaikančią aplinką. Vilniaus miesto savivaldybė per pastaruosius dvejus metus organizavo daugiau nei 50 specializuotų mokymų darželių auklėtojams, skirtų emocinio intelekto ugdymui.
„Svarbiausia suprasti, kad pedagogas nebėra vien žinių perteikėjas. Jis tampa vaiko emocinio pasaulio gidu, kuris padeda mažyliui suprasti ir priimti savo jausmus”, – aiškina psichologė dr. Aistė Dirvonskienė, vedanti mokymus Vilniaus darželių pedagogams.
Darželyje „Spindulėlis” Naujamiestyje taikoma „Auklėtojo šešėlio” metodika – kiekvienas pedagogas turi kolegą, kuris stebi jo darbą ir vėliau aptaria, kaip buvo reaguojama į vaikų emocijas. „Iš pradžių buvo nejauku, kai kas nors stebi tavo darbą, bet dabar suprantame, kad tai padeda mums tobulėti. Pastebėjome, kad kai mokytojas ramiai reaguoja į vaiko pyktį ar liūdesį, vaikas išmoksta, kad visos emocijos yra priimtinos ir su jomis galima tvarkytis konstruktyviai”, – pasakoja auklėtoja Eglė Jasinskienė.
Tėvų įsitraukimas – būtina sėkmės sąlyga
Emocinis ugdymas darželyje duoda geriausius rezultatus, kai jis tęsiamas ir namuose. Vilniaus darželiai, orientuoti į emocinį ugdymą, aktyviai įtraukia tėvus į šį procesą – organizuoja seminarus, kuria uždaras Facebook grupes, kur dalijasi patarimais, kaip kalbėtis su vaikais apie emocijas.
Darželis „Pelėdžiukas” Žvėryne kas mėnesį organizuoja „Tėvų klubo” susitikimus, kur tėvai kartu su psichologais ir pedagogais aptaria įvairias emocinio ugdymo temas. „Pradėjome nuo nedidelės grupelės entuziastų, o dabar kartais net neturime pakankamai vietos visiems norintiems”, – džiaugiasi darželio direktorė Vaida Kazlauskienė.
Tėvai taip pat kviečiami į atviras veiklas, kur gali stebėti, kaip pedagogai dirba su vaikų emocijomis. „Kai pamačiau, kaip auklėtoja ramiai ir pagarbiai reaguoja į mano sūnaus pykčio priepuolį, supratau, kad ir aš galiu taip elgtis. Anksčiau maniau, kad turiu jį greitai nuraminti, o dabar suprantu, kad svarbiausia – leisti jam išgyventi emociją ir padėti ją įvardinti”, – dalijasi patirtimi Tomas, ketverių Mato tėtis.
Emocinio ugdymo iššūkiai Vilniaus darželiuose
Nepaisant akivaizdžios pažangos, emocinio ugdymo darželiai Vilniuje tokie kaip Pažinimo Medis susiduria su įvairiais iššūkiais. Vienas didžiausių – kvalifikuotų specialistų trūkumas. Nors pedagogai noriai dalyvauja mokymuose, trūksta nuoseklios sistemos, kuri užtikrintų, kad visi darželio darbuotojai – nuo auklėtojų iki virtuvės personalo – suprastų emocinio ugdymo principus.
„Kartais pakanka vieno darbuotojo, kuris netinkamai reaguoja į vaiko emocijas, kad sugriautų visą darbą, kurį atliko kiti”, – pripažįsta darželio „Pušaitė” direktorė Daiva Lukoševičienė.
Kitas iššūkis – grupių dydis. Vilniaus darželiuose grupėse dažnai būna po 20-24 vaikus, o tai apsunkina individualų dėmesį kiekvienam vaikui. „Idealiu atveju emocinio ugdymo grupėje turėtų būti ne daugiau kaip 15 vaikų, bet realybė tokia, kad darželių trūksta, ir grupės yra perpildytos”, – paaiškina Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Kristina Paulikė.
Dar vienas iššūkis – skirtingi tėvų lūkesčiai. Nors dauguma tėvų vertina emocinį ugdymą, vis dar pasitaiko tų, kurie prioritetą teikia akademiniams įgūdžiams. „Kartais tenka aiškinti tėvams, kad gebėjimas atpažinti ir valdyti savo emocijas yra ne mažiau svarbus nei mokėjimas skaičiuoti iki dešimties”, – sako darželio „Žiogelis” psichologė Rūta Vaitkevičienė.
Spauskite čia ir sužinokite plačiau.
Praktiniai patarimai tėvams: kaip palaikyti emocinį ugdymą namuose
Tėvams, kurių vaikai lanko emocinį ugdymą akcentuojančius darželius, svarbu palaikyti šį procesą ir namuose. Štai keletas praktinių patarimų:
- Sukurkite emocijų žodyną. Padėkite vaikui įvardinti savo jausmus, plėskite jo emocijų žodyną. Vietoj paprastų „liūdna” ar „linksma” įveskite niuansuotesnius apibūdinimus – „nusivylęs”, „susijaudinęs”, „pasididžiavęs”.
- Įrenkite „nusiraminimo kampelį”. Skirkite namuose vietą, kur vaikas galėtų nueiti, kai jaučiasi sutrikęs. Ten galėtų būti minkštų pagalvėlių, knygų, piešimo priemonių.
- Modeliuokite tinkamą elgesį. Vaikai mokosi stebėdami. Kai jūs atvirai kalbate apie savo jausmus ir konstruktyviai sprendžiate problemas, vaikas mokosi to paties.
- Skaitykite knygas apie emocijas. Lietuvių kalba jau yra nemažai kokybiškų knygų vaikams apie jausmus – nuo Inesos Juzefovičiūtės „Emocijų enciklopedijos” iki Kotrynos Zylės „Didžioji būtybių knyga”.
- Įveskite „emocijų termometrą”. Tai gali būti paprastas piešinys ant šaldytuvo, kur vaikas gali pažymėti, kaip jaučiasi – nuo „labai blogai” iki „puikiai”.
- Ribokite ekranų laiką. Tyrimai rodo, kad pernelyg ilgas laikas prie ekranų trukdo vaikams atpažinti ir valdyti savo emocijas.
Rytojaus architektai: emocinio ugdymo vaisiai
Emocinio ugdymo rezultatai neapsiriboja vien darželio sienomis ar vaikystės metais. Vilniaus pradinių mokyklų mokytojai pastebi, kad vaikai, lankę emocinį ugdymą akcentuojančius darželius, lengviau adaptuojasi mokykloje, geriau sprendžia konfliktus ir yra atsparesni nesėkmėms.
„Jie nebijo klausti, kai ko nors nesupranta, nebijo suklysti, nes žino, kad klaidos yra mokymosi dalis”, – pasakoja Vilniaus „Ryto” progimnazijos pradinių klasių mokytoja Jūratė Rimkienė.
Ilgalaikėje perspektyvoje emocinis intelektas tampa vis svarbesnis. Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, iki 2025 metų emocinės kompetencijos bus tarp penkių svarbiausių įgūdžių darbo rinkoje. Taigi, Vilniaus darželiai, orientuoti į emocinį ugdymą, ne tik keičia vaikų požiūrį į pasaulį čia ir dabar, bet ir ruošia juos ateičiai, kurioje gebėjimas suprasti save ir kitus bus vertingesnis nei bet kada anksčiau.
Emocinio ugdymo revoliucija Vilniaus darželiuose yra tik pradžia didesnio pokyčio mūsų visuomenėje. Vaikai, kurie mokosi atpažinti ir valdyti savo emocijas, užaugs į suaugusiuosius, gebančius kurti sveikesnius santykius, efektyviau spręsti problemas ir prisitaikyti prie nuolat besikeičiančio pasaulio. Jie taps ne tik geresniais darbuotojais ar vadovais, bet ir laimingesniais, pilnavertiškesniais žmonėmis.
Galbūt po dvidešimties metų, kai šiandieniniai darželinukai taps aktyviais visuomenės nariais, pastebėsime, kad kartu su jų požiūriu į pasaulį pasikeitė ir pats pasaulis – tapęs empatiškesnis, atviresnis ir labiau priimantis. O visa tai prasidėjo nuo paprastų kasdienių praktikų Vilniaus darželiuose, kur mažieji mokėsi svarbiausiojo dalyko – būti žmogumi.
