Kodėl pirmojo darbo paieška Kaune gali būti sudėtingesnė nei atrodo
Daugelis jaunų žmonių Kaune susiduria su paradoksine situacija – darbdaviai nori patirties, bet kaip ją įgyti, jei niekas neduoda galimybės pradėti? Šis užburtas ratas ypač jaučiamas antrajame pagal dydį Lietuvos mieste, kur konkurencija dėl darbo vietų yra nemažesnė nei sostinėje, tačiau galimybių spektras šiek tiek siauresnis.
Kauno darbo rinkoje yra ir gerų žinių – miestas aktyviai vystosi, čia kuria veiklą vis daugiau technologijų įmonių, veikia prekybos centrai, logistikos kompanijos, turizmo sektorius. Problema ta, kad dauguma jaunuolių ieško darbo tik per skelbimų portalus, kur konkurencija didžiulė, o atsakymai į paraiškas – reti. Realybė tokia, kad apie 60-70% darbo vietų užpildomos per pažintis, rekomendacijas ar tiesioginius kontaktus su darbdaviais.
Pirmojo darbo paieška reikalauja ne tik kantrybės, bet ir strateginio mąstymo. Reikia suprasti, kad jūsų tikslas nėra iš karto rasti svajonių darbą su puikiu atlyginimu – tikslas įsitvirtinti darbo rinkoje, įgyti pirminės patirties ir pradėti kurti profesinį tinklą. Šis požiūris iš esmės keičia visą paieškos logiką.
Savanorystė ir praktika – neįvertintas raktas į darbo rinką
Vienas didžiausių klaidingų įsitikinimų – kad savanorystė ar praktika yra laiko švaistymas, nes už tai nemokama. Tiesą sakant, tai gali būti greičiausias kelias į apmokamą darbą. Kaune veikia dešimtys organizacijų, kurios nuolat ieško savanorių: nuo kultūros centrų ir festivalių iki socialinių projektų ir aplinkosaugos iniciatyvų.
Pavyzdžiui, „Kaunas 2022″ iniciatyvos metu šimtai jaunų žmonių įgijo patirties renginiuose, komunikacijoje, projektų valdyme. Daugelis vėliau gavo darbo pasiūlymus iš organizacijų, su kuriomis bendradarbiavo kaip savanoriai. Tai veikia paprastai – darbdavys mato jus darbe, įvertina jūsų požiūrį, patikimumą ir gebėjimus. Jums nereikia konkuruoti su šimtais kitų kandidatų per CV.
Kur ieškoti tokių galimybių Kaune? „Kauniečių namai” reguliariai skelbia apie savanorystės galimybes įvairiuose projektuose. „Jaunimo linija” siūlo galimybę dirbti su jaunimu, konsultuoti bendraamžius. Įvairūs festivaliai – „Kaunas Jazz”, „Mados infekcija”, „Nepatogus kinas” – visada ieško pagalbininkų. Tai ne tik patirtis, bet ir puiki galimybė susipažinti su žmonėmis iš įvairių sričių.
Praktikos klausimas ypač aktualus studentams. Daugelis Kauno universitetų turi partnerysčių su įmonėmis, bet studentai apie tai nežino arba nesinaudoja šiomis galimybėmis. Verta kreiptis į savo fakulteto karjeros centrą ar tiesiogiai į dėstytojus – jie dažnai turi kontaktų su potencialiais praktikos vietų teikėjais.
Kur Kaune ieškoti darbo be patirties: konkretūs adresai ir kontaktai
Prekybos centrai ir mažmeninė prekyba išlieka viena populiariausių sričių pradedantiesiems. „Akropolis” (Karaliaus Mindaugo pr. 49) reguliariai ieško pardavėjų, kasų darbuotojų, sandėlio personalą. Galite tiesiogiai užeiti į parduotuves ir palikti CV administracijoje arba kreiptis per jų svetaines. „Mega”, „Urmas”, „Molas” – visos šios prekybos erdvės nuolat atnaujina personalą.
Greitojo maisto ir kavinių sektorius – kita sritis, kur patirties reikalavimai minimalūs. „Hesburger” (kelios lokacijos Kaune), „Charlie Pizza”, „CoffeeInn” dažnai ieško darbuotojų. Verta žinoti, kad tokiose vietose darbdaviai labiau vertina požiūrį ir motyvaciją nei patirtį. Užėjus tiesiogiai ir parodžius iniciatyvą, galimybės gauti darbą išauga kelis kartus.
Logistikos ir sandėlių sektorius Kaune ypač aktyvus. „Girteka Logistics” (Pramonės pr. 16), „Sanitex” (Draugystės g. 19), „Lidl” logistikos centras Garliavoje reguliariai ieško darbuotojų įvairioms pozicijoms. Nors darbas gali būti fiziškai intensyvus, tai puiki galimybė užsidirbti ir įgyti darbo patirties.
Klientų aptarnavimo centrai – dar viena sritis su žemu įėjimo slenksčiu. „Telia” klientų aptarnavimo centras Kaune, „Omniva”, „Lietuvos paštas” periodiškai skelbia apie laisvas vietas. Čia svarbiau mokėti gerai bendrauti nei turėti specifinę patirtį.
Jaunimo užimtumo tarnyba (Savanorių pr. 408) – oficiali institucija, kuri padeda jauniems žmonėms rasti darbą. Ten galite gauti nemokamų konsultacijų, sužinoti apie aktualias programas, kartais net apie subsidijuojamas darbo vietas, kur darbdaviui kompensuojama dalis išlaidų už jūsų įdarbinimą.
Kaip parengti CV, kai neturite ką įrašyti
Daugelis jaunų žmonių klysta manydami, kad CV turi būti pilnas darbo patirties įrašų. Iš tikrųjų, darbdaviai, ieškantys darbuotojų be patirties, supranta, kad jūsų CV bus kitoks. Jie ieško kitų dalykų – požiūrio, mokymosi gebėjimų, atsakomybės.
Jei neturite darbo patirties, akcentuokite mokymąsi ir įgūdžius. Ar mokate dirbti su „Excel”? Ar esate išėję kokius nors kursus? Ar mokate užsienio kalbų? Visa tai svarbu. Netgi tai, kad gerai mokate naudotis socialiniais tinklais, gali būti privalumas tam tikroms pozicijoms.
Labai svarbu įtraukti bet kokią veiklą, kuri rodo jūsų iniciatyvumą. Ar dalyvavote mokyklos ar universiteto projektuose? Ar organizavote renginius? Ar padėjote šeimai tvarkyti verslą? Ar prižiūrėjote vaikus? Visa tai yra patirtis, kuri rodo jūsų gebėjimus.
Motyvacinis laiškas pradedantiesiems net svarbesnis nei CV. Čia galite paaiškinti, kodėl norite dirbti būtent šioje srityje, ką tikitės išmokti, kodėl esate motyvuotas. Darbdaviai, kurie supranta, kad samdys žmogų be patirties, nori matyti norą mokytis ir augti.
Vienas patarimas, kuris retai kur minimas – pritaikykite CV kiekvienai konkrečiai pozicijai. Jei kreipiatės dėl darbo kavinėje, akcentuokite bendravimo įgūdžius ir gebėjimą dirbti intensyviu tempu. Jei dėl pozicijos biure – organizacinius gebėjimus ir darbą su kompiuteriu. Tai užima daugiau laiko, bet efektyvumas nepalyginamai didesnis.
LinkedIn ir socialiniai tinklai – kaip juos naudoti protingai
Daugelis jaunų žmonių nesupranta „LinkedIn” vertės arba jį naudoja neteisingai. Tai ne tiesiog dar vienas socialinis tinklas – tai profesinis įrankis, kuris gali atverti duris. Kaune vis daugiau darbdavių aktyviai naudojasi šia platforma ieškodami darbuotojų.
Pirmiausia – sukurkite tvarkingą profilį. Net jei neturite darbo patirties, įrašykite savo išsilavinimą, įgūdžius, interesus. Pridėkite profesionalią nuotrauką (ne selfie iš vakarėlio). Parašykite trumpą, bet aiškią „apie mane” sekciją, kur pasakojate, ko siekiate profesiškai.
Svarbu aktyviai naudotis platforma – pridėkite žmonių iš jūsų srities, sekite įmones, kurios jus domina, komentuokite įrašus, dalinkitės nuomone. Tai padeda tapti matomam. Kaune veikia nemažai profesinių bendruomenių „LinkedIn” platformoje – prisijunkite prie jų.
Kas liečia kitus socialinius tinklus – būkite atsargūs. Darbdaviai tikrai patikrins jūsų „Facebook” ar „Instagram” profilius. Įsitikinkite, kad ten nėra nieko, kas galėtų sudaryti neigiamą įspūdį. Nebūtina ištrinti visų asmeninių nuotraukų, bet pagalvokite, ar norėtumėte, kad potencialus darbdavys tai matytų.
Viena efektyvi strategija – sekite Kauno įmones socialiniuose tinkluose ir aktyviai reaguokite į jų turinį. Jei matote, kad įmonė skelbia apie kokį nors pasiekimą ar projektą, pakomentuokite, pasveikinkite. Tai padeda tapti pastebėtam dar prieš siunčiant CV.
Tiesioginiai kontaktai ir iniciatyva – kas veikia geriau nei skelbimų portalai
Štai tiesa, kurios niekas nenori girdėti – siųsti CV per „CVbankas” ar „CVOnline” yra mažiausiai efektyvus būdas rasti darbą. Tai nereiškia, kad nereikia to daryti, bet tai neturėtų būti vienintelė strategija. Statistika rodo, kad į vieną skelbiamą poziciją gali būti siunčiama 100-200 CV. Jūsų šansai būti pastebėtam yra minimalūs.
Kas veikia geriau? Tiesioginis kontaktas. Sudarykite sąrašą įmonių Kaune, kuriose norėtumėte dirbti. Raskite jų kontaktus – ne bendrą info@, o konkrečių žmonių el. paštus ar telefono numerius. Parašykite asmenišką laišką, kuriame pristatote save ir pasakote, kodėl domitės jų įmone.
Dar drąsesnis, bet dažnai efektyvesnis būdas – tiesiog užeiti į įmonę. Tai ypač gerai veikia su mažesnėmis įmonėmis, kavinėmis, parduotuvėmis. Paprašykite pasikalbėti su vadovu ar personalo specialistu. Net jei tuo metu neturi laisvų vietų, paliekate įspūdį kaip iniciatyvus žmogus, ir jūsų CV gali būti išsaugotas ateičiai.
Networking’as – žodis, kuris skamba bauginančiai, bet iš esmės reiškia tiesiog bendravimą su žmonėmis. Eikite į renginius, kurie susiję su jūsų interesų sritimi. Kaune vyksta nemažai nemokamų ar pigių renginių – „Startup Fair”, įvairūs verslo pusryčiai, diskusijos „Kauniečių namuose”. Ten galite susipažinti su žmonėmis, kurie gali padėti rasti darbą.
Nepamirškite šeimos ir draugų rato. Pasakykite visiems, kad ieškote darbo. Dažnai kas nors žino ką nors, kas ieško darbuotojo. Tai ne gėda – tai normali praktika, kaip žmonės randa darbus.
Programos ir iniciatyvos jaunimui Kaune
Kauno savivaldybė ir įvairios organizacijos vykdo programas, skirtas padėti jaunimui įsidarbinti. „Jaunimo garantijų” iniciatyva skirta jauniems žmonėms iki 29 metų, kurie nedirba ir nesimoko. Per šią programą galite gauti konsultacijų, mokymus, kartais net subsidijuotą darbo vietą.
„Versli Lietuva” Kauno skyrius (Laisvės al. 60) organizuoja nemokamus mokymus ir konsultacijas ne tik norintiems kurti verslą, bet ir ieškantiems darbo. Ten galite sužinoti apie aktualias darbo rinkos tendencijas, įgyti naujų įgūdžių.
Kauno kolegija ir Kauno technologijos universitetas turi karjeros centrus, kurie atviri ne tik savo studentams. Verta pasitikrinti, kokias paslaugas jie siūlo – kartais organizuojami karjeros mugės, kur galite tiesiogiai susitikti su darbdaviais.
Europos jaunimo programos, tokios kaip „Erasmus+” ar „Europos savanorystės tarnyba”, siūlo galimybę įgyti tarptautinės patirties. Nors tai gali reikšti išvykimą iš Kauno, tokia patirtis CV atrodo labai įspūdingai ir gali padėti vėliau rasti geresnį darbą.
Nevyriausybinės organizacijos, tokios kaip „Youth Included” ar „Jaunimo karjeros centras”, taip pat siūlo įvairių paslaugų – nuo konsultacijų iki mentorystės programų. Daugelis šių paslaugų yra nemokamos arba labai pigios.
Pokalbis su darbdaviu – kaip pasiruošti ir ko tikėtis
Jei jus pakvietė į pokalbį – jau laimėjote pusę mūšio. Dabar reikia nesulaužyti to, kas pasiekta. Pirmasis ir svarbiausias patarimas – būkite punktualūs. Atvykite 10-15 minučių anksčiau. Tai rodo jūsų susidomėjimą ir atsakingumą.
Apsirengimu nereikia pernelyg stresavus, bet atrodykite tvarkingai ir tinkančiai situacijai. Jei tai pokalbis dėl darbo biure, verslo kasdieninis stilius bus tinkamas. Jei kavinėje ar parduotuvėje – šiek tiek laisvesnis, bet vis tiek švarus ir tvarkingas.
Pasiruoškite atsakymams į tipinius klausimus. „Papasakokite apie save” – tai ne kvietimas pasakoti visą gyvenimo istoriją, o galimybė trumpai pristatyti save profesiškai. „Kodėl norite čia dirbti?” – čia svarbu parodyti, kad domitės įmone, o ne tiesiog ieškote bet kokio darbo. „Kokios jūsų stipriosios pusės?” – pasirinkite 2-3 konkrečias savybes ir paruoškite pavyzdžius, kaip jas demonstravote.
Kai neturite patirties, darbdaviai dažnai klausia apie situacijas, kurios rodo jūsų gebėjimus. „Papasakokite apie situaciją, kai teko išspręsti problemą” arba „Kaip elgiatės konflikto situacijoje?” Galvokite apie pavyzdžius iš mokyklos, universiteto, savanorystės ar net asmeninio gyvenimo.
Būtinai paruoškite klausimų darbdaviui. Tai rodo jūsų susidomėjimą. Galite klausti apie mokymus naujiems darbuotojams, apie komandą, su kuria dirbtumėte, apie įmonės planus. Tik neklauskit apie atlyginimą ar atostogas pirmame pokalbyje – tai gali sudaryti netinkamą įspūdį.
Kai nepavyksta iš karto: kaip išlikti motyvuotam ir tęsti paieškas
Realybė tokia, kad greičiausiai negausite pirmojo darbo po pirmojo pokalbio. Tai normalu ir nutinka absoliučiai visiems. Svarbu nesileisti į neviltį ir suprasti, kad kiekvienas nepavykęs pokalbis yra mokymosi galimybė.
Po kiekvieno pokalbio paskirkit laiko apmąstymams. Kas vyko gerai? Kur suklydote? Kokius klausimus nesitikėjote išgirsti? Užsirašykite ir pasiruoškite geriau kitam kartui. Tai ne nesėkmė – tai treniruotė.
Atmestiems kandidatams dažnai patariama prašyti grįžtamojo ryšio. Tai gali būti nemalonu, bet labai naudinga. Parašykite trumpą, mandagų laišką darbdaviui, padėkodami už skirtą laiką ir paklausdami, ar galėtų pasidalinti, ką galėtumėte patobulinti. Ne visi atsakys, bet kai kurie tai padarys, ir tokia informacija yra neįkainojama.
Svarbu išlaikyti balansą tarp aktyvios paieškos ir savo gerovės. Jei siųsite po 50 CV per dieną ir niekada negausite atsakymo, tai greitai išseks jūsų motyvacija. Geriau siųsti mažiau, bet kokybiškai paruoštų paraiškų, ir skirti laiko kitiems dalykams – mokytis naujų įgūdžių, sportuoti, bendrauti su draugais.
Kartais verta apsvarstyti laikinus ar ne visą darbo dieną trunkančius darbus. Tai ne kompromisas – tai strategija. Dirbdami bent kur nors, jau turite patirties, galite toliau ieškoti geresnių galimybių, o finansinis spaudimas sumažėja.
Ką daryti, kai jau gavote pirmąjį darbą
Pirmosios darbo dienos visada jaudinančios ir šiek tiek bauginančios. Svarbiausia – būti atviram mokytis. Niekam nerūpi, kad ko nors nemokate – visi supranta, kad esate naujas. Bet visiems rūpi, ar norite mokytis ir ar stengsitės.
Užduokite klausimus. Tai ne silpnybės ženklas, o priešingai – rodo, kad norite viską daryti teisingai. Geriau paklausti penkis kartus, nei padaryti klaidą, nes bijojote atrodyti kvailai. Užsirašinėkite informaciją – per pirmas dienas būsite užversti nauja informacija, ir neįmanoma visko įsiminti.
Stebėkite ir mokykitės iš kolegų. Kaip jie bendrauja su klientais? Kaip sprendžia problemas? Kaip organizuoja savo darbą? Pirmieji mėnesiai yra kaip intensyvūs kursai, kur galite labai daug išmokti tiesiog stebėdami.
Būkite patikimi – tai svarbiausia, ko darbdaviai tikisi iš naujų darbuotojų. Atvykite laiku, darykite tai, ką prašoma, informuokite, jei kyla problemų. Patikimumas yra tas, kas leidžia žmonėms be patirties įrodyti savo vertę.
Nepamirškite, kad pirmasis darbas – tai ne visam gyvenimui. Tai žingsnis karjeroje, galimybė išmokti, įgyti patirties, suprasti, kas jums patinka ir kas ne. Po metų ar dvejų jau turėsite patirties, kuri leis pretenduoti į geresnes pozicijas. Bet viskas prasideda nuo to pirmojo žingsnio, kurio daugelis bijo padaryti.
Kauno darbo rinka yra pakankamai įvairi, kad kiekvienas jaunas žmogus galėtų rasti savo vietą. Reikia tik drąsos pradėti, kantrybės tęsti ir strateginio mąstymo, kaip tai daryti efektyviai. Patirtis kartais ateina ne iš to, kur dirbote, o iš to, kaip ieškojote darbo – kokių įgūdžių išmokote, kokių žmonių sutikote, kaip išmokote pristatyti save. Visi šie dalykai pravers ne tik ieškant pirmojo darbo, bet ir visoje tolesnėje karjeroje.
